- užperkūnuoti
- užperkūnúoti intr. perkūnais nusikeikti: Senis net penkissyk užperkūnãvo Vlkv. Ka jis užperkūnãvo, tai i nutirpau visa Plv. Jonas kad užperkūnãvo ant tų vagišių! Mrj. \ perkūnuoti; įperkūnuoti; išperkūnuoti; užperkūnuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.